GAP YEAR. MANO ASMENINĖ PATIRTIS.
Labas!
Šiandien nusprendžiau pakalbėti ne apie kokia nors apžvalgą, ne apie sportą, bet apie gap year. Esu sulaukusi klausimų ir pasirodo, kad tikrai ne visi žino, tad pradėkim nuo pradžių kas visgi yra tie gap year? Tai laiko tarpas, kai abiturientai vietoj to, kad iš karto stotų į aukštesnės pakopos mokymosi įstaigas pasirenka turėti laisvus metus, per kuriuos užsiima kažkokia veikla kaip, kad dirba, savanoriauja, keliauja, plečia savo akiratį, stengiasi labiau pažinti save ir suprasti tai ką jie nori iš tiesų veikti ateityje. Lietuvoje šis reiškinys nėra itin populiarus , tačiau pasitaiko pakankamai tokių atvejų.
Turbūt nedaugelis žino, jog mokyklą baigiau 2017 metais ir po jos nusprendžiau pasiimti gap year. Mokykloje buvau vienas iš tų žmonių, kuris buvo neapsisprendęs ką nori veikti toliau, neįsivaizdavau kokia specialybė mane taip trauktų, jog ateityje jausčiau malonumą dirbti tai. Likus porai ar trim mėnesiam iki mokyklos baigimo atėjo tarsi koks nušvitimas galvoje ką norėčiau studijuot. Ėmiau domėtis ta specialybę, ieškojau ir kalbėjau su žmonėmis , kurie studijuoja tai. Atrodė tikrai įdomu, tačiau maniau, jog tais metais gali nepavykti įstoti, nes nebuvau pasirinkusi biologijos egzamino, o kaip žinot kai praeina terminas juos rinktis jau nebegalima nieko keist. Mintyse jau svarsčiau apie laisvus metus, tačiau paskatinta draugų ir artimųjų nusprendžiau pabandyti ir užpildžiau prašymą, tačiau pernelyg didelių vilčių nedėjau. Ir ką gi, atėjo ta diena, kuomet buvo aišku ką pakvietė ir kam nepasisekė. Ir pamačiau, jog mane kviečia studijuoti Viko. Atrodo, jog turėjau iš laimės šokinėti, jog pavyko įstoti (beja tai buvo valstybės finansuojama vieta) , tačiau pernelyg tuo nesidžiaugiau, kadangi kaip ir minėjau prieš tai kalbėjau tikrai su ne vienu žmogumi ir tie, kurie ten studijuoja buvo ne taip labai ir patenkinti bei kai kurie nusivylę studijom. Tad dėl to nusprendžiau nevykti ir nepasirašyti sutarties, kadangi mano noras buvo ir yra studijuoti šia specialybę Kk bei dar viena priežastis, kodėl būtent pasiėmiau tuos laisvus metus, nes nebuvau užtikrintai apsisprendųsi ar tikrai to noriu. Jei galėčiau atsukti laiką atgal savo tokio sprendimo tikrai nekeisčiau, kadangi šių metų nešvaisčiau veltui. Įgyjau daugiau patirties dirbant su žmonėmis, tapau kur kas drąsesnė ir nebijanti užkalbinti visiškai nepažįstamą žmogų. Turėjau daugiau laiko sau ir savo mėgstamai veiklai , galėjau tobulėti ne tik iš išorės , bet ir vidaus, kadangi lankiausi ne vienam seminare. Supratau ką noriu veikti iš tiesų ateityje. Turbūt bent vienam iš jūsų pasidarė įdomu kaip į tokį mano sprendimą reagavo tėvai bei aplinkiniai žmonės? Kadangi Lietuvoje vyrauja toks požiūris, jog baigus mokyklą turi iškart studijuoti toks pat požiūris buvo ir mano tėvų, na tiksliau mamos. Pamenu pradžioj kelis mėnesius ypač pykomės dėl to, turėjau išklausyti ne vieną priekaištą kaip blogai padariau, jog ateity galiu likti be išsilavinimo, kadangi jai atrodė, jog per tuos metus tiesiog prarasiu norą išvis mokytis. Ir ką galiu dėl to pasakyti pas mane kaip tik atsirado didelis noras studijuoti ir to ypač laukiu, laikui bėgant ir mama apsiprato ir suprato, jog paisielgiau tinkamai. Aplinkinių nuomonės girdėjau taipogi visokios. Pradedant nuo to, jog sulaukiau didelio palaikymo, baigiant tuo, jog kai kurių akyse buvau tarsi degradavusi asmenybė. Teko susidurti ir su tokias žmonėmis, kurie tiesiog atitolo nuo manęs dėl tokio mano sprendimo, tačiau manau, jog tai išėjo į naudą, kadangi tai parodo, jog jie buvo tiesiog netinkami žmonės mano gyvenime.
Taigi ar verta baigus mokyklą imti gap year? Jei esi abiturientas ir nežinai ko iš tiesių nori manau, jog tikrai taip! Per šiuos metus galėsi suvokti ką norėtum veikti ateityje, turėsi nevaržoma galimybę išbandyti save ir įgauti patirties kažkur ką pasirinksi daryti. Juk įvairios patirtys padeda suvokti ne tik tai, ko iš tiesų nori, bet taip pat grįžti turint nauja požiūrį bei aišku tikslą bei įgytas žinias gali panaudoti kur kas sėkmingiau.
Šiandien nusprendžiau pakalbėti ne apie kokia nors apžvalgą, ne apie sportą, bet apie gap year. Esu sulaukusi klausimų ir pasirodo, kad tikrai ne visi žino, tad pradėkim nuo pradžių kas visgi yra tie gap year? Tai laiko tarpas, kai abiturientai vietoj to, kad iš karto stotų į aukštesnės pakopos mokymosi įstaigas pasirenka turėti laisvus metus, per kuriuos užsiima kažkokia veikla kaip, kad dirba, savanoriauja, keliauja, plečia savo akiratį, stengiasi labiau pažinti save ir suprasti tai ką jie nori iš tiesų veikti ateityje. Lietuvoje šis reiškinys nėra itin populiarus , tačiau pasitaiko pakankamai tokių atvejų.
Turbūt nedaugelis žino, jog mokyklą baigiau 2017 metais ir po jos nusprendžiau pasiimti gap year. Mokykloje buvau vienas iš tų žmonių, kuris buvo neapsisprendęs ką nori veikti toliau, neįsivaizdavau kokia specialybė mane taip trauktų, jog ateityje jausčiau malonumą dirbti tai. Likus porai ar trim mėnesiam iki mokyklos baigimo atėjo tarsi koks nušvitimas galvoje ką norėčiau studijuot. Ėmiau domėtis ta specialybę, ieškojau ir kalbėjau su žmonėmis , kurie studijuoja tai. Atrodė tikrai įdomu, tačiau maniau, jog tais metais gali nepavykti įstoti, nes nebuvau pasirinkusi biologijos egzamino, o kaip žinot kai praeina terminas juos rinktis jau nebegalima nieko keist. Mintyse jau svarsčiau apie laisvus metus, tačiau paskatinta draugų ir artimųjų nusprendžiau pabandyti ir užpildžiau prašymą, tačiau pernelyg didelių vilčių nedėjau. Ir ką gi, atėjo ta diena, kuomet buvo aišku ką pakvietė ir kam nepasisekė. Ir pamačiau, jog mane kviečia studijuoti Viko. Atrodo, jog turėjau iš laimės šokinėti, jog pavyko įstoti (beja tai buvo valstybės finansuojama vieta) , tačiau pernelyg tuo nesidžiaugiau, kadangi kaip ir minėjau prieš tai kalbėjau tikrai su ne vienu žmogumi ir tie, kurie ten studijuoja buvo ne taip labai ir patenkinti bei kai kurie nusivylę studijom. Tad dėl to nusprendžiau nevykti ir nepasirašyti sutarties, kadangi mano noras buvo ir yra studijuoti šia specialybę Kk bei dar viena priežastis, kodėl būtent pasiėmiau tuos laisvus metus, nes nebuvau užtikrintai apsisprendųsi ar tikrai to noriu. Jei galėčiau atsukti laiką atgal savo tokio sprendimo tikrai nekeisčiau, kadangi šių metų nešvaisčiau veltui. Įgyjau daugiau patirties dirbant su žmonėmis, tapau kur kas drąsesnė ir nebijanti užkalbinti visiškai nepažįstamą žmogų. Turėjau daugiau laiko sau ir savo mėgstamai veiklai , galėjau tobulėti ne tik iš išorės , bet ir vidaus, kadangi lankiausi ne vienam seminare. Supratau ką noriu veikti iš tiesų ateityje. Turbūt bent vienam iš jūsų pasidarė įdomu kaip į tokį mano sprendimą reagavo tėvai bei aplinkiniai žmonės? Kadangi Lietuvoje vyrauja toks požiūris, jog baigus mokyklą turi iškart studijuoti toks pat požiūris buvo ir mano tėvų, na tiksliau mamos. Pamenu pradžioj kelis mėnesius ypač pykomės dėl to, turėjau išklausyti ne vieną priekaištą kaip blogai padariau, jog ateity galiu likti be išsilavinimo, kadangi jai atrodė, jog per tuos metus tiesiog prarasiu norą išvis mokytis. Ir ką galiu dėl to pasakyti pas mane kaip tik atsirado didelis noras studijuoti ir to ypač laukiu, laikui bėgant ir mama apsiprato ir suprato, jog paisielgiau tinkamai. Aplinkinių nuomonės girdėjau taipogi visokios. Pradedant nuo to, jog sulaukiau didelio palaikymo, baigiant tuo, jog kai kurių akyse buvau tarsi degradavusi asmenybė. Teko susidurti ir su tokias žmonėmis, kurie tiesiog atitolo nuo manęs dėl tokio mano sprendimo, tačiau manau, jog tai išėjo į naudą, kadangi tai parodo, jog jie buvo tiesiog netinkami žmonės mano gyvenime.
Taigi ar verta baigus mokyklą imti gap year? Jei esi abiturientas ir nežinai ko iš tiesių nori manau, jog tikrai taip! Per šiuos metus galėsi suvokti ką norėtum veikti ateityje, turėsi nevaržoma galimybę išbandyti save ir įgauti patirties kažkur ką pasirinksi daryti. Juk įvairios patirtys padeda suvokti ne tik tai, ko iš tiesų nori, bet taip pat grįžti turint nauja požiūrį bei aišku tikslą bei įgytas žinias gali panaudoti kur kas sėkmingiau.
Komentarai
Rašyti komentarą